Chemijos žinynas

Vandenilio degimas

2H₂(g) + O₂(g) → 2H₂O(l)

Sąlygos: uždegimas.

Visiškas metano degimas

CH₄(g) + 2O₂(g) → CO₂(g) + 2H₂O(g)

Sąlygos: deguonies perteklius, uždegimas.

Požymiai: Išsiskiria šiluma.

Amoniako sintezė

N₂(g) + 3H₂(g) ⇌ 2NH₃(g)

Sąlygos: geležies katalizatorius, aukštesnis slėgis, kompromisinė temperatūra.

Kalcio karbonato terminis skilimas

CaCO₃(s) → CaO(s) + CO₂(g)

Sąlygos: stiprus kaitinimas.

Kalio chlorato terminis skilimas

2KClO₃(s) → 2KCl(s) + 3O₂(g)

Sąlygos: kaitinimas, MnO₂ katalizatorius.

Aliuminio degimas

4Al(s) + 3O₂(g) → 2Al₂O₃(s)

Sąlygos: uždegimas.

Požymiai: Ryški balta šviesa ir baltas oksidas.

Magnio reakcija su rūgštimi

Mg(s) + 2H⁺(aq) → Mg²⁺(aq) + H₂(g)

Požymiai: Išsiskiria bespalvės dujos, magnis tirpsta.

Cinko ir vario jonų pakeitimo reakcija

Zn(s) + Cu²⁺(aq) → Zn²⁺(aq) + Cu(s)

Požymiai: Ant cinko nusėda varis, mėlyna Cu²⁺ spalva silpnėja.

Stiprios rūgšties ir bazės neutralizacija

H⁺(aq) + OH⁻(aq) → H₂O(l)

Požymiai: Paprastai išsiskiria šiluma.

Karbonato reakcija su rūgštimi

CO₃²⁻(aq) + 2H⁺(aq) → CO₂(g) + H₂O(l)

Požymiai: Burbuliuoja bespalvės CO₂ dujos.

Chlorido jonų atpažinimas

Ag⁺(aq) + Cl⁻(aq) → AgCl(s)

Požymiai: Baltos varškės pavidalo nuosėdos.

Sulfato jonų atpažinimas

Ba²⁺(aq) + SO₄²⁻(aq) → BaSO₄(s)

Požymiai: Baltos, rūgštyje netirpstančios nuosėdos.

Lydyto natrio chlorido elektrolizė

2Na⁺(l) + 2Cl⁻(l) → 2Na(l) + Cl₂(g)

Sąlygos: lydalas, nuolatinė elektros srovė.

Vario jonų redukcija katode

Cu²⁺(aq) + 2e⁻ → Cu(s)

Sąlygos: katodas.

Chlorido jonų oksidacija anode

2Cl⁻(aq) → Cl₂(g) + 2e⁻

Sąlygos: anodas, pakankama chlorido koncentracija.

Sieros dioksido atmosferinė oksidacija

2SO₂(g) + O₂(g) → 2SO₃(g)

Sąlygos: atmosferos oksidatoriai ir dalelių paviršiai.

Eteno prijungimo reakcija su bromu

C₂H₄ + Br₂ → C₂H₄Br₂

Požymiai: Bromo tirpalo spalva išnyksta.

Etanolio oksidacija iki etano rūgšties

C₂H₆O + O₂ → C₂H₄O₂ + H₂O

Sąlygos: oksidatorius.

Asmeninė apsauga

Dėvėkite apsauginius akinius, užsegtą chalatą ir situacijai tinkamas pirštines; suriškite ilgus plaukus.

Kodėl: Mažina aptaškymo, užsidegimo ir odos kontakto riziką.

Etiketė prieš veiksmą

Prieš imdami medžiagą perskaitykite visą etiketę ir patikrinkite formulę, koncentraciją bei pavojaus ženklus.

Kodėl: Panašios talpos gali turėti nesuderinamas ar skirtingos koncentracijos medžiagas.

Jokio pipetavimo burna

Skysčius pipetuokite tik mechanine kriauše arba automatine pipete.

Kodėl: Apsaugo nuo nuodingos ar ėsdinančios medžiagos patekimo į burną.

Rūgšties skiedimas

Koncentruotą rūgštį pilkite lėtai į vandenį, maišydami ir, jei reikia, aušindami.

Kodėl: Skiedimas egzoterminis; pilant vandenį į rūgštį viršutinis sluoksnis gali staigiai užvirti ir aptaškyti.

Dujos ir traukos spinta

Toksiškas, dirginančias ar aitraus kvapo dujas generuokite tik mikrobandymu ir traukos spintoje.

Kodėl: Mažina įkvepiamos dozės ir laboratorijos užteršimo riziką.

Degios medžiagos

Etanolį, eterius ir kitus lakius degius skysčius laikykite toliau nuo liepsnos ir nekaitinkite atvirame inde.

Kodėl: Garai gali užsidegti ar sudaryti sprogų mišinį su oru.

Atliekų atskyrimas

Sunkiųjų metalų, halogenintų organinių medžiagų, rūgščių ir bazių atliekas rinkite pažymėtuose induose pagal laboratorijos taisykles.

Kodėl: Nesuderintų atliekų maišymas gali sukelti reakciją, o išpylimas – aplinkos taršą.

Išsiliejimas ar kontaktas

Nutraukite darbą, perspėkite mokytoją ir vykdykite medžiagos saugos duomenų bei laboratorijos avarinio plano nurodymus; akis ar odą nedelsiant plaukite vandeniu.

Kodėl: Greita tinkama reakcija sumažina cheminio pažeidimo mastą.

Nežinomų medžiagų nemaišymas

Nemaišykite medžiagų, jei procedūra ir galimi produktai nėra aiškiai nurodyti.

Kodėl: Gali susidaryti nuodingos dujos, didelis šilumos kiekis arba sprogus mišinys.

Matavimo kokybė

Kalibruokite arba patikrinkite prietaisą, naudokite tuščiąjį bandymą ir pakartojimus, rezultatą pateikite su vienetais bei pagrįstu tikslumu.

Kodėl: Saugus sprendimas turi remtis atsekamais ir patikimais duomenimis.