Grįžti į temą

Druskos ir jonų atpažinimas

Orientacinė trukmė: ~55 min

Programos sritis: Neorganinių junginių klasės, cheminės savybės, gavimas ir atpažinimas

BP kodai: CH12-A5-R04

Bendroji programaV-1269 24 priedasVBE užduoties aprašas

Druskos ir jonų atpažinimas

Mokymosi tikslai

  • Sudaryti elektriškai neutralią druskos formulę iš jonų krūvių.
  • Taikyti tirpumo taisykles druskų gavimo ir nuosėdų reakcijoms.
  • Parinkti selektyvų reagentą halogenidų, sulfato, karbonato, amonio ir metalų jonams.
  • Suplanuoti nežinomo tirpalo analizę su kontroliniu bandymu ir saugiu atliekų tvarkymu.

Sąvokos

Druska, tirpumo taisyklė, nuosėdos, kokybinė reakcija, selektyvus reagentas, kontrolinis bandymas, halogenidas, sulfatas, karbonatas, amonio jonas, liepsnos mėginys.

Druska sudaryta iš katijonų ir rūgšties liekanų anijonų. Jos formulė turi būti elektriškai neutrali, o reakcijos tirpale prognozuojamos pagal tirpumą, rūgštines–bazines ir redokso savybes.

Prisimink

Druskos gali būti gaunamos:

  • rūgštį neutralizuojant baze ar baziniu oksidu;
  • metalui reaguojant su tinkama rūgštimi arba druskos tirpalu;
  • rūgštiniam oksidui reaguojant su baze;
  • vykstant jonų mainams, kai susidaro nuosėdos, dujos ar silpnas elektrolitas.

Formulei AlX2(SOX4)X3\ce{Al2(SO4)3} reikia dviejų AlX3+\ce{Al^{3+}} ir trijų SOX4X2−\ce{SO4^{2-}}, nes bendras krūvis +6−6=0+6-6=0.

Halogenidų jonai

Su sidabro jonais:

AgX++ClX−→AgCl(s)baltos nuose˙dos,\ce{Ag+ + Cl- -> AgCl(s)}\quad\text{baltos nuosėdos},

AgX++BrX−→AgBr(s)kremine˙s nuose˙dos,\ce{Ag+ + Br- -> AgBr(s)}\quad\text{kreminės nuosėdos},

AgX++IX−→AgI(s)geltonos nuose˙dos.\ce{Ag+ + I- -> AgI(s)}\quad\text{geltonos nuosėdos}.

Spalva ir, jei užduotyje nurodyta, tirpumas amoniako tirpale padeda atskirti nuosėdas. Vien baltų nuosėdų stebėjimas be kontrolės nėra pakankamas visų jonų identifikavimas.

Kiti svarbūs anijonai

Sulfatas:

BaX2++SOX4X2−→BaSOX4(s)baltos nuose˙dos.\ce{Ba^{2+} + SO4^{2-} -> BaSO4(s)}\quad\text{baltos nuosėdos}.

Karbonatas su rūgštimi:

COX3X2−+2 HX+→COX2(g)+HX2O(l).\ce{CO3^{2-} + 2H+ -> CO2(g) + H2O(l)}.

Fosfatas su sidabro jonais:

3 AgX++POX4X3−→AgX3POX4(s)geltonos nuose˙dos.\ce{3Ag+ + PO4^{3-} -> Ag3PO4(s)}\quad\text{geltonos nuosėdos}.

Reagentas ir terpė parenkami taip, kad pašalinės reakcijos nesuklaidintų. Pavyzdžiui, sulfato mėginys rūgštinamas tinkama rūgštimi, kuri pati neįneša sulfato jonų.

Katijonų atpažinimas

CuX2++2 OHX−→Cu(OH)X2(s)me˙lynos nuose˙dos,\ce{Cu^{2+} + 2OH- -> Cu(OH)2(s)}\quad\text{mėlynos nuosėdos},

FeX3++3 OHX−→Fe(OH)X3(s)raudonai rudos nuose˙dos.\ce{Fe^{3+} + 3OH- -> Fe(OH)3(s)}\quad\text{raudonai rudos nuosėdos}.

Amonio jonas šildant su baze išskiria amoniaką:

NHX4X++OHX−→NHX3(g)+HX2O(l).\ce{NH4+ + OH- -> NH3(g) + H2O(l)}.

Amoniakas atpažįstamas pagal sudrėkinto raudono lakmuso mėlynavimą. Dujų negalima uostyti tiesiai.

Liepsnos mėginyje natrio jonai liepsną nudažo intensyvia geltona, kalio – alyvine spalva. Natrio pėdsakai lengvai užteršia mėginį, todėl viela valoma, naudojamas kontrolinis bandymas; kalio spalvai stebėti gali būti taikomas tinkamas filtras.

Nežinomo tirpalo tyrimo planas

  1. Rizikos vertinimas ir mažų mėginių padalijimas į atskirus mėgintuvėlius.
  2. Kiekvienam jonui – selektyvus reagentas ir kontrolinis mėginys.
  3. Užrašomas ne tik rezultatas, bet ir požymis: spalva, nuosėdos, dujos, pH.
  4. Teigiamas rezultatas patvirtinamas nepriklausomu požymiu, kai įmanoma.
  5. Atliekos renkamos pagal metalų jonų ir kitų reagentų pavojingumą; sidabro bei bario turinčių tirpalų negalima pilti bet kur.

Druskos ir trąšos

Trąšos tiekia augalams elementus, dažnai N, P ir K. Per didelis jų kiekis gali būti išplautas į vandens telkinius ir skatinti eutrofikaciją. Trąšos dozė turi būti grindžiama dirvožemio tyrimu, augalo poreikiu ir veikliosios medžiagos masės dalimi, o ne vien produkto mase.

Išspręstas pavyzdys

Du bespalviai tirpalai pažymėti X ir Y; viename yra ClX−\ce{Cl-}, kitame – SOX4X2−\ce{SO4^{2-}}. Atskiroms mėginių porcijoms pirmiausia naudojame HNO₃ parūgštintą AgNOX3\ce{AgNO3}: baltas AgCl\ce{AgCl} patvirtina chloridą.

AgX++ClX−→AgCl(s).\ce{Ag+ + Cl- -> AgCl(s)}.

Kitai porcijai naudojame parūgštintą Ba²⁺ tirpalą: baltas, rūgštyje netirpstantis BaSOX4\ce{BaSO4} patvirtina sulfatą.

BaX2++SOX4X2−→BaSOX4(s).\ce{Ba^{2+} + SO4^{2-} -> BaSO4(s)}.

Reagentai nepilami paeiliui į tą pačią porciją, nes pirmasis bandymas pakeistų mėginio sudėtį.

Dažnos klaidos

  • Nuosėdų spalva laikoma absoliučiai vienareikšmiu įrodymu, neįvertinus kitų jonų.
  • Molekulinė lygtis pateikiama kaip joninė, paliekant visus stebėtojus.
  • Amoniakas „atpažįstamas kvapu“ tiesiogiai uostant – tai nesaugu.
  • Liepsnos mėginys atliekamas nevalyta viela ir neatsižvelgiama į natrio užterštumą.

Pasitikrink

  1. Parašyk grynąją joninę sulfato atpažinimo lygtį.
  2. Kokį požymį duoda NHX4X+\ce{NH4+}, pašildytas su OHX−\ce{OH-}?
  3. Kodėl nežinomą mėginį geriau padalyti į kelias dalis, o ne pilti visus reagentus paeiliui į tą patį mėgintuvėlį?
Kraunama pamokos praktika…

Oficialūs šaltiniai

  • SRC-BP-V1269 – Chemijos bendroji programa, IV gimnazijos klasė, druskos ir kokybinis jonų atpažinimas.
  • SRC-EMOKYKLA-CHEM – oficialus Bendrosios programos atvaizdavimas eMokykloje.
  • SRC-IR-2025 – III–IV gimnazijos klasių įgyvendinimo rekomendacijos; naudota tyrimo planui, kontrolei ir saugiam atliekų tvarkymui.

Santrauka

Joną identifikuoja pagrįsta reakcija ir konkretus požymis, geriausia patvirtintas kontroliniu ar antru bandymu. Formules, jonines lygtis, reagentų selektyvumą ir atliekų saugą vertink kaip vieną tyrimo sistemą.