Grįžti į temą

Vektorių pagrindai

Orientacinė trukmė: ~20 min

Vektorių pagrindai

Vektoriaus sąvoka

Vektorius — tai kryptinis atkarpa, turinti pradžią ir galą. Jei vektoriaus pradžia yra taškas AA, o galas — taškas BB, tai vektorių žymime AB\vec{AB}. Vektorių taip pat galima žymėti viena mažąja raide su rodykle viršuje: a\vec{a}, b\vec{b}, c\vec{c}.

Kiekvienas vektorius turi dvi savybes:

  • Kryptį — nurodo, kuria linkme nukreiptas vektorius.
  • Ilgį (modulį) — atstumas nuo pradžios iki galo, žymimas a|\vec{a}| arba AB|\vec{AB}|.

Nulinis vektorius

Jei vektoriaus pradžia ir galas sutampa, gauname nulinį vektorių 0\vec{0}. Jo ilgis lygus nuliui: 0=0|\vec{0}| = 0. Nulinis vektorius neturi apibrėžtos krypties.

Lygūs ir priešingi vektoriai

Du vektoriai a\vec{a} ir b\vec{b} vadinami lygiais (a=b\vec{a} = \vec{b}), jei jie turi tą patį ilgį ir tą pačią kryptį. Lygūs vektoriai gali būti atidėti iš skirtingų taškų.

Vektorius b\vec{b} vadinamas priešingu vektoriui a\vec{a} (žymime b=a\vec{b} = -\vec{a}), jei jie turi tą patį ilgį, bet priešingas kryptis. Pavyzdžiui, BA=AB\vec{BA} = -\vec{AB}.

Vektorių sudėtis

Trikampio taisyklė

Norint sudėti vektorius a\vec{a} ir b\vec{b} trikampio taisykle:

  1. Atidedame vektorių a\vec{a} iš bet kurio taško AA — gauname tašką BB.
  2. Iš taško BB atidedame vektorių b\vec{b} — gauname tašką CC.
  3. Vektorius AC\vec{AC} yra suma: a+b=AC\vec{a} + \vec{b} = \vec{AC}.

Lygiagretainio taisyklė

Norint sudėti vektorius a\vec{a} ir b\vec{b} lygiagretainio taisykle:

  1. Iš to paties taško AA atidedame abu vektorius a\vec{a} ir b\vec{b}.
  2. Nubrėžiame lygiagretainį.
  3. Suma a+b\vec{a} + \vec{b} yra lygiagretainio įstrižainė, einanti iš taško AA.

Sudėties savybės

a+b=b+a(komutatyvumas)\vec{a} + \vec{b} = \vec{b} + \vec{a} \quad \text{(komutatyvumas)} (a+b)+c=a+(b+c)(asociatyvumas)(\vec{a} + \vec{b}) + \vec{c} = \vec{a} + (\vec{b} + \vec{c}) \quad \text{(asociatyvumas)} a+0=a\vec{a} + \vec{0} = \vec{a}

Vektorių atimtis

Vektorių skirtumas apibrėžiamas taip:

ab=a+(b)\vec{a} - \vec{b} = \vec{a} + (-\vec{b})

Tai reiškia, kad iš vektoriaus a\vec{a} atimame vektorių b\vec{b} pridėdami jam priešingą vektorių b-\vec{b}.

Jei abu vektoriai atidėti iš to paties taško, tai jų skirtumas yra vektorius, nukreiptas nuo b\vec{b} galo į a\vec{a} galą.

Vektoriaus daugyba iš skaičiaus

Vektorių a\vec{a} padauginus iš skaičiaus kk, gaunamas vektorius kak\vec{a}:

  • Ilgis: ka=ka|k\vec{a}| = |k| \cdot |\vec{a}|.
  • Kryptis: jei k>0k > 0, kryptis ta pati; jei k<0k < 0, kryptis priešinga.
k(a+b)=ka+kbk(\vec{a} + \vec{b}) = k\vec{a} + k\vec{b} (k+m)a=ka+ma(k + m)\vec{a} = k\vec{a} + m\vec{a}

Pavyzdžiai

Pavyzdys 1. Duotas trikampis ABCABC. Išreikškite vektorių AC\vec{AC} per AB\vec{AB} ir BC\vec{BC}.

Pagal trikampio taisyklę: AC=AB+BC\vec{AC} = \vec{AB} + \vec{BC}.

Pavyzdys 2. Duota, kad a\vec{a} ir b\vec{b} — nelygiagrečiai vektoriai. Suprastinkite: 3a+2ba+5b3\vec{a} + 2\vec{b} - \vec{a} + 5\vec{b}.

Sugrupuojame:

3aa+2b+5b=2a+7b3\vec{a} - \vec{a} + 2\vec{b} + 5\vec{b} = 2\vec{a} + 7\vec{b}

Pavyzdys 3. Trikampio ABCABC kraštinių vidurio taškai yra MM, NN, PP. Taškas MM yra ABAB vidurio taškas. Išreikškite AM\vec{AM} per AB\vec{AB}.

Kadangi MM yra ABAB vidurio taškas:

AM=12AB\vec{AM} = \frac{1}{2}\vec{AB}

Pavyzdys 4. Duota, kad a=5|\vec{a}| = 5. Raskite 3a|3\vec{a}| ir 2a|-2\vec{a}|.

3a=3a=35=15|3\vec{a}| = |3| \cdot |\vec{a}| = 3 \cdot 5 = 15 2a=2a=25=10|-2\vec{a}| = |-2| \cdot |\vec{a}| = 2 \cdot 5 = 10

Pavyzdys 5. Lygiagretainio ABCDABCD įstrižainių susikirtimo taškas yra OO. Išreikškite AO\vec{AO} per AB\vec{AB} ir AD\vec{AD}.

Kadangi OO yra įstrižainės ACAC vidurio taškas ir AC=AB+AD\vec{AC} = \vec{AB} + \vec{AD}:

AO=12AC=12(AB+AD)\vec{AO} = \frac{1}{2}\vec{AC} = \frac{1}{2}(\vec{AB} + \vec{AD})

Savarankiško darbo užduotys

  1. Trikampyje ABCABC taškas MM yra kraštinės BCBC vidurio taškas. Išreikškite AM\vec{AM} per AB\vec{AB} ir AC\vec{AC}.

  2. Suprastinkite: 5a3b+2a+7b5\vec{a} - 3\vec{b} + 2\vec{a} + 7\vec{b}.

  3. Duota, kad b=8|\vec{b}| = 8. Raskite 4b|4\vec{b}| ir 12b\left|-\frac{1}{2}\vec{b}\right|.

  4. Lygiagretainyje ABCDABCD išreikškite BD\vec{BD} per AB\vec{AB} ir AD\vec{AD}.

  5. Trikampyje ABCABC taškas PP dalija kraštinę ABAB santykiu 1:21:2 (nuo AA). Išreikškite AP\vec{AP} per AB\vec{AB}.

  6. Suprastinkite: AB+BC+CD\vec{AB} + \vec{BC} + \vec{CD}.

  7. Duoti vektoriai a\vec{a} ir b\vec{b}, kurių ilgiai a=3|\vec{a}| = 3, b=4|\vec{b}| = 4, o kampas tarp jų 90°90°. Raskite a+b|\vec{a} + \vec{b}|.

  8. Ar tiesa, kad AB+BA=0\vec{AB} + \vec{BA} = \vec{0}? Pagrįskite.

  9. Stačiakampio ABCDABCD kraštinės: AB=6AB = 6, BC=8BC = 8. Raskite AC|\vec{AC}|.

  10. Trikampyje ABCABC žinoma, kad AB=a\vec{AB} = \vec{a} ir AC=b\vec{AC} = \vec{b}. Išreikškite vektorių BC\vec{BC} per a\vec{a} ir b\vec{b}.