Grįžti į temą

Vektorių pagrindai

Orientacinė trukmė: ~20 min

Vektorių pagrindai

Vektoriaus sąvoka

Vektorius - tai kryptinis atkarpa, turinti pradžią ir galą. Jei vektoriaus pradžia yra taškas AA, o galas - taškas BB, tai vektorių žymime AB⃗\vec{AB}. Vektorių taip pat galima žymėti viena mažąja raide su rodykle viršuje: a⃗\vec{a}, b⃗\vec{b}, c⃗\vec{c}.

Kiekvienas vektorius turi dvi savybes:

  • Kryptį - nurodo, kuria linkme nukreiptas vektorius.
  • Ilgį (modulį) - atstumas nuo pradžios iki galo, žymimas ∣a⃗∣|\vec{a}| arba ∣AB⃗∣|\vec{AB}|.

Nulinis vektorius

Jei vektoriaus pradžia ir galas sutampa, gauname nulinį vektorių 0⃗\vec{0}. Jo ilgis lygus nuliui: ∣0⃗∣=0|\vec{0}| = 0. Nulinis vektorius neturi apibrėžtos krypties.

Lygūs ir priešingi vektoriai

Du vektoriai a⃗\vec{a} ir b⃗\vec{b} vadinami lygiais (a⃗=b⃗\vec{a} = \vec{b}), jei jie turi tą patį ilgį ir tą pačią kryptį. Lygūs vektoriai gali būti atidėti iš skirtingų taškų.

Vektorius b⃗\vec{b} vadinamas priešingu vektoriui a⃗\vec{a} (žymime b⃗=−a⃗\vec{b} = -\vec{a}), jei jie turi tą patį ilgį, bet priešingas kryptis. Pavyzdžiui, BA⃗=−AB⃗\vec{BA} = -\vec{AB}.

Vektorių sudėtis

Trikampio taisyklė

Norint sudėti vektorius a⃗\vec{a} ir b⃗\vec{b} trikampio taisykle:

  1. Atidedame vektorių a⃗\vec{a} iš bet kurio taško AA - gauname tašką BB.
  2. Iš taško BB atidedame vektorių b⃗\vec{b} - gauname tašką CC.
  3. Vektorius AC⃗\vec{AC} yra suma: a⃗+b⃗=AC⃗\vec{a} + \vec{b} = \vec{AC}.

Lygiagretainio taisyklė

Norint sudėti vektorius a⃗\vec{a} ir b⃗\vec{b} lygiagretainio taisykle:

  1. Iš to paties taško AA atidedame abu vektorius a⃗\vec{a} ir b⃗\vec{b}.
  2. Nubrėžiame lygiagretainį.
  3. Suma a⃗+b⃗\vec{a} + \vec{b} yra lygiagretainio įstrižainė, einanti iš taško AA.

Sudėties savybės

a⃗+b⃗=b⃗+a⃗(komutatyvumas)\vec{a} + \vec{b} = \vec{b} + \vec{a} \quad \text{(komutatyvumas)} (a⃗+b⃗)+c⃗=a⃗+(b⃗+c⃗)(asociatyvumas)(\vec{a} + \vec{b}) + \vec{c} = \vec{a} + (\vec{b} + \vec{c}) \quad \text{(asociatyvumas)} a⃗+0⃗=a⃗\vec{a} + \vec{0} = \vec{a}

Vektorių atimtis

Vektorių skirtumas apibrėžiamas taip:

a⃗−b⃗=a⃗+(−b⃗)\vec{a} - \vec{b} = \vec{a} + (-\vec{b})

Tai reiškia, kad iš vektoriaus a⃗\vec{a} atimame vektorių b⃗\vec{b} pridėdami jam priešingą vektorių −b⃗-\vec{b}.

Jei abu vektoriai atidėti iš to paties taško, tai jų skirtumas yra vektorius, nukreiptas nuo b⃗\vec{b} galo į a⃗\vec{a} galą.

Vektoriaus daugyba iš skaičiaus

Vektorių a⃗\vec{a} padauginus iš skaičiaus kk, gaunamas vektorius ka⃗k\vec{a}:

  • Ilgis: ∣ka⃗∣=∣k∣⋅∣a⃗∣|k\vec{a}| = |k| \cdot |\vec{a}|.
  • Kryptis: jei k>0k > 0, kryptis ta pati; jei k<0k < 0, kryptis priešinga.
k(a⃗+b⃗)=ka⃗+kb⃗k(\vec{a} + \vec{b}) = k\vec{a} + k\vec{b} (k+m)a⃗=ka⃗+ma⃗(k + m)\vec{a} = k\vec{a} + m\vec{a}

Pavyzdžiai

Pavyzdys 1. Duotas trikampis ABCABC. Išreikškite vektorių AC⃗\vec{AC} per AB⃗\vec{AB} ir BC⃗\vec{BC}.

Pagal trikampio taisyklę: AC⃗=AB⃗+BC⃗\vec{AC} = \vec{AB} + \vec{BC}.

Pavyzdys 2. Duota, kad a⃗\vec{a} ir b⃗\vec{b} - nelygiagrečiai vektoriai. Suprastinkite: 3a⃗+2b⃗−a⃗+5b⃗3\vec{a} + 2\vec{b} - \vec{a} + 5\vec{b}.

Sugrupuojame:

3a⃗−a⃗+2b⃗+5b⃗=2a⃗+7b⃗3\vec{a} - \vec{a} + 2\vec{b} + 5\vec{b} = 2\vec{a} + 7\vec{b}

Pavyzdys 3. Trikampio ABCABC kraštinių vidurio taškai yra MM, NN, PP. Taškas MM yra ABAB vidurio taškas. Išreikškite AM⃗\vec{AM} per AB⃗\vec{AB}.

Kadangi MM yra ABAB vidurio taškas:

AM⃗=12AB⃗\vec{AM} = \frac{1}{2}\vec{AB}

Pavyzdys 4. Duota, kad ∣a⃗∣=5|\vec{a}| = 5. Raskite ∣3a⃗∣|3\vec{a}| ir ∣−2a⃗∣|-2\vec{a}|.

∣3a⃗∣=∣3∣⋅∣a⃗∣=3⋅5=15|3\vec{a}| = |3| \cdot |\vec{a}| = 3 \cdot 5 = 15 ∣−2a⃗∣=∣−2∣⋅∣a⃗∣=2⋅5=10|-2\vec{a}| = |-2| \cdot |\vec{a}| = 2 \cdot 5 = 10

Pavyzdys 5. Lygiagretainio ABCDABCD įstrižainių susikirtimo taškas yra OO. Išreikškite AO⃗\vec{AO} per AB⃗\vec{AB} ir AD⃗\vec{AD}.

Kadangi OO yra įstrižainės ACAC vidurio taškas ir AC⃗=AB⃗+AD⃗\vec{AC} = \vec{AB} + \vec{AD}:

AO⃗=12AC⃗=12(AB⃗+AD⃗)\vec{AO} = \frac{1}{2}\vec{AC} = \frac{1}{2}(\vec{AB} + \vec{AD})

Savarankiško darbo užduotys

  1. Trikampyje ABCABC taškas MM yra kraštinės BCBC vidurio taškas. Išreikškite AM⃗\vec{AM} per AB⃗\vec{AB} ir AC⃗\vec{AC}.

  2. Suprastinkite: 5a⃗−3b⃗+2a⃗+7b⃗5\vec{a} - 3\vec{b} + 2\vec{a} + 7\vec{b}.

  3. Duota, kad ∣b⃗∣=8|\vec{b}| = 8. Raskite ∣4b⃗∣|4\vec{b}| ir ∣−12b⃗∣\left|-\frac{1}{2}\vec{b}\right|.

  4. Lygiagretainyje ABCDABCD išreikškite BD⃗\vec{BD} per AB⃗\vec{AB} ir AD⃗\vec{AD}.

  5. Trikampyje ABCABC taškas PP dalija kraštinę ABAB santykiu 1:21:2 (nuo AA). Išreikškite AP⃗\vec{AP} per AB⃗\vec{AB}.

  6. Suprastinkite: AB⃗+BC⃗+CD⃗\vec{AB} + \vec{BC} + \vec{CD}.

  7. Duoti vektoriai a⃗\vec{a} ir b⃗\vec{b}, kurių ilgiai ∣a⃗∣=3|\vec{a}| = 3, ∣b⃗∣=4|\vec{b}| = 4, o kampas tarp jų 90°90°. Raskite ∣a⃗+b⃗∣|\vec{a} + \vec{b}|.

  8. Ar tiesa, kad AB⃗+BA⃗=0⃗\vec{AB} + \vec{BA} = \vec{0}? Pagrįskite.

  9. Stačiakampio ABCDABCD kraštinės: AB=6AB = 6, BC=8BC = 8. Raskite ∣AC⃗∣|\vec{AC}|.

  10. Trikampyje ABCABC žinoma, kad AB⃗=a⃗\vec{AB} = \vec{a} ir AC⃗=b⃗\vec{AC} = \vec{b}. Išreikškite vektorių BC⃗\vec{BC} per a⃗\vec{a} ir b⃗\vec{b}.