Grįžti į temą

Vidurkis, mediana ir moda

Orientacinė trukmė: ~20 min

Vidurkis, mediana ir moda

Aritmetinis vidurkis

Aritmetinis vidurkis xˉ\bar{x} – tai visų reikšmių suma, padalyta iš reikšmių skaičiaus:

xˉ=x1+x2++xnn=i=1nxin\bar{x} = \frac{x_1 + x_2 + \ldots + x_n}{n} = \frac{\sum_{i=1}^{n} x_i}{n}

Pavyzdys 1. Mokinys per penkis testus gavo pažymius: 7, 8, 6, 9, 5. Raskite vidurkį.

xˉ=7+8+6+9+55=355=7\bar{x} = \frac{7 + 8 + 6 + 9 + 5}{5} = \frac{35}{5} = 7

Pavyzdys 2. Šešių draugų amžius: 17, 17, 18, 16, 17, 19. Raskite vidurkį.

xˉ=17+17+18+16+17+196=104617,3\bar{x} = \frac{17 + 17 + 18 + 16 + 17 + 19}{6} = \frac{104}{6} \approx 17{,}3


Svertinis vidurkis

Kai kurios reikšmės pasikartoja – tuomet patogu naudoti svertinį vidurkį:

xˉ=x1f1+x2f2++xkfkf1+f2++fk=xififi\bar{x} = \frac{x_1 \cdot f_1 + x_2 \cdot f_2 + \ldots + x_k \cdot f_k}{f_1 + f_2 + \ldots + f_k} = \frac{\sum x_i \cdot f_i}{\sum f_i}

čia fif_i – kiekvienos reikšmės dažnis (svoris).

Pavyzdys 3. Klasės matematikos pažymiai:

Pažymys xix_iDažnis fif_ixifix_i \cdot f_i
5315
6530
7856
8756
9436
10330
Iš viso30223

xˉ=223307,43\bar{x} = \frac{223}{30} \approx 7{,}43


Mediana

Mediana MeMe – tai vidurinė reikšmė, kai duomenys surikiuoti didėjimo tvarka. Mediana dalija duomenis į dvi lygias dalis.

Kai duomenų skaičius nn nelyginis: mediana yra n+12\frac{n+1}{2}-oji reikšmė.

Kai nn lyginis: mediana yra dviejų vidurinių reikšmių vidurkis:

Me=xn/2+xn/2+12Me = \frac{x_{n/2} + x_{n/2+1}}{2}

Pavyzdys 4. Duomenys (jau surikiuoti): 3, 5, 7, 8, 12 (n=5n = 5, nelyginis).

Vidurinė reikšmė: 5+12=3\frac{5+1}{2} = 3-ioji → Me=7Me = 7

Pavyzdys 5. Duomenys: 4, 6, 7, 9, 10, 15 (n=6n = 6, lyginis).

Vidurinės reikšmės: 3-ioji ir 4-oji → 77 ir 99.

Me=7+92=8Me = \frac{7 + 9}{2} = 8

Pavyzdys 6. Aštuonių mokinių ūgiai (cm): 158, 162, 165, 168, 170, 174, 177, 183.

n=8n = 8 (lyginis). Vidurinės reikšmės: 4-oji (168168) ir 5-oji (170170).

Me=168+1702=169 cmMe = \frac{168 + 170}{2} = 169 \text{ cm}


Moda

Moda MoMo – tai dažniausiai pasikartojanti reikšmė.

  • Duomenų rinkinys gali turėti vieną modą, kelias modas arba neturėti modos (jei visos reikšmės skirtingos).

Pavyzdys 7. Pažymiai: 5, 7, 7, 8, 7, 9, 10. Moda: Mo=7Mo = 7 (pasikartoja 3 kartus).

Pavyzdys 8. Batų dydžiai: 38, 40, 40, 42, 42, 43. Dvi modos: Mo=40Mo = 40 ir Mo=42Mo = 42 (po 2 kartus).

Pavyzdys 9. Skaičiai: 3, 5, 7, 9, 11. Modos nėra – visos reikšmės skirtingos.


Sklaidos matas: variacijos plotis

Variacijos plotis (imties plotis) RR – tai skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios reikšmės:

R=xmaxxminR = x_{\max} - x_{\min}

Pavyzdys 10. Temperatūros per savaitę (°C): 3,0,2,5,1,1,4-3, 0, 2, 5, 1, -1, 4.

R=5(3)=8°CR = 5 - (-3) = 8°\text{C}

Kuo didesnis variacijos plotis, tuo labiau duomenys pasisklaidę.


Kada naudoti vidurkį, medianą ar modą?

CharakteristikaKada naudotiTrūkumas
Vidurkis xˉ\bar{x}Kai duomenys pasiskirsto tolygiai, nėra išskirčiųLabai jautrus išskirtims
Mediana MeMeKai yra išskirčių arba duomenys nesimetriškiNeįvertina visų reikšmių
Moda MoMoKai reikia populiariausios reikšmės (kategoriniams duomenims)Gali neegzistuoti arba būti kelios

Pavyzdys 11. Išskirčių įtaka.

Penkių darbuotojų atlyginimai (€): 800, 900, 850, 950, 5000.

  • Vidurkis: xˉ=800+900+850+950+50005=85005=1700\bar{x} = \frac{800 + 900 + 850 + 950 + 5000}{5} = \frac{8500}{5} = 1700
  • Mediana: surikiuojame 800,850,900,950,5000800, 850, 900, 950, 5000Me=900Me = 900

Vidurkis (1700 €) neatspindi daugumos darbuotojų – jį stipriai pakėlė viena didelė reikšmė (5000 €). Mediana (900 €) geriau apibūdina „tipišką" atlyginimą.


Vidurkio skaičiavimas iš dažnių lentelės

Kai duomenys pateikti dažnių lentelėje, naudojame svertinį vidurkį.

Pavyzdys 12. Mokinių kontrolinio darbo rezultatai:

BalasMokinių skaičius fif_i
32
45
58
66
74

xˉ=32+45+58+66+742+5+8+6+4=6+20+40+36+2825=13025=5,2\bar{x} = \frac{3 \cdot 2 + 4 \cdot 5 + 5 \cdot 8 + 6 \cdot 6 + 7 \cdot 4}{2 + 5 + 8 + 6 + 4} = \frac{6 + 20 + 40 + 36 + 28}{25} = \frac{130}{25} = 5{,}2


Kvartiliai

Kvartiliai dalija surikiuotus duomenis į keturias lygias dalis:

  • Q1Q_1 (pirmasis kvartilis) – 25% duomenų yra mažesni
  • Q2Q_2 (antrasis kvartilis) – tai mediana (50%)
  • Q3Q_3 (trečiasis kvartilis) – 75% duomenų yra mažesni

Kaip rasti kvartilius:

  1. Surikiuokite duomenis didėjimo tvarka
  2. Raskite medianą (Q2Q_2) – ji dalija duomenis į dvi puses
  3. Q1Q_1 – apatinės pusės mediana
  4. Q3Q_3 – viršutinės pusės mediana

Pavyzdys 13. Duomenys (12 reikšmių): 2,4,5,7,8,9,10,12,14,15,18,202, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 12, 14, 15, 18, 20.

n=12n = 12, mediana Q2=9+102=9,5Q_2 = \frac{9 + 10}{2} = 9{,}5

Apatinė pusė: 2,4,5,7,8,92, 4, 5, 7, 8, 9Q1=5+72=6Q_1 = \frac{5 + 7}{2} = 6

Viršutinė pusė: 10,12,14,15,18,2010, 12, 14, 15, 18, 20Q3=14+152=14,5Q_3 = \frac{14 + 15}{2} = 14{,}5


Tarpkvartilinis plotis (IQR)

Tarpkvartilinis plotis parodo, kaip plačiai pasisklaidę viduriniai 50% duomenų:

IQR=Q3Q1IQR = Q_3 - Q_1

Iš 13 pavyzdžio:

IQR=14,56=8,5IQR = 14{,}5 - 6 = 8{,}5

IQR yra atsparesnis išskirtims nei variacijos plotis RR, todėl geriau apibūdina „tipinę" sklaidą.


Pavyzdys 14 – visas sprendimas

10 mokinių sušoko į tolį (metrais): 3,2;  4,1;  3,8;  5,0;  3,5;  4,3;  3,9;  4,7;  3,6;  4,03{,}2;\; 4{,}1;\; 3{,}8;\; 5{,}0;\; 3{,}5;\; 4{,}3;\; 3{,}9;\; 4{,}7;\; 3{,}6;\; 4{,}0.

a) Vidurkis:

xˉ=3,2+4,1+3,8+5,0+3,5+4,3+3,9+4,7+3,6+4,010=40,110=4,01 m\bar{x} = \frac{3{,}2 + 4{,}1 + 3{,}8 + 5{,}0 + 3{,}5 + 4{,}3 + 3{,}9 + 4{,}7 + 3{,}6 + 4{,}0}{10} = \frac{40{,}1}{10} = 4{,}01 \text{ m}

b) Mediana: Surikiuojame: 3,2;  3,5;  3,6;  3,8;  3,9;  4,0;  4,1;  4,3;  4,7;  5,03{,}2;\; 3{,}5;\; 3{,}6;\; 3{,}8;\; 3{,}9;\; 4{,}0;\; 4{,}1;\; 4{,}3;\; 4{,}7;\; 5{,}0

n=10n = 10 (lyginis): Me=3,9+4,02=3,95Me = \frac{3{,}9 + 4{,}0}{2} = 3{,}95 m

c) Moda: Visos reikšmės skirtingos – modos nėra.

d) Variacijos plotis: R=5,03,2=1,8R = 5{,}0 - 3{,}2 = 1{,}8 m

e) Kvartiliai:

  • Apatinė pusė: 3,2;  3,5;  3,6;  3,8;  3,93{,}2;\; 3{,}5;\; 3{,}6;\; 3{,}8;\; 3{,}9Q1=3,6Q_1 = 3{,}6 m
  • Viršutinė pusė: 4,0;  4,1;  4,3;  4,7;  5,04{,}0;\; 4{,}1;\; 4{,}3;\; 4{,}7;\; 5{,}0Q3=4,3Q_3 = 4{,}3 m
  • IQR=4,33,6=0,7IQR = 4{,}3 - 3{,}6 = 0{,}7 m

Formulių santrauka

CharakteristikaFormulė
Aritmetinis vidurkisxˉ=xin\bar{x} = \frac{\sum x_i}{n}
Svertinis vidurkisxˉ=xififi\bar{x} = \frac{\sum x_i \cdot f_i}{\sum f_i}
Mediana (nelyginis nn)n+12\frac{n+1}{2}-oji reikšmė
Mediana (lyginis nn)Me=xn/2+xn/2+12Me = \frac{x_{n/2} + x_{n/2+1}}{2}
ModaDažniausia reikšmė
Variacijos plotisR=xmaxxminR = x_{\max} - x_{\min}
Tarpkvartilinis plotisIQR=Q3Q1IQR = Q_3 - Q_1

Savarankiško darbo užduotys

  1. Raskite aritmetinį vidurkį, medianą ir modą šiam duomenų rinkiniui: 4,7,5,7,8,6,7,9,5,84, 7, 5, 7, 8, 6, 7, 9, 5, 8.

  2. Septynių dienų temperatūra (°C): 2,3,1,5,0,1,4-2, 3, 1, 5, 0, -1, 4. Raskite vidurkį, medianą ir variacijos plotį.

  3. Klasės lietuvių kalbos pažymiai pateikti lentelėje:

Pažymys45678910
Mokinių skaičius1358643

Apskaičiuokite svertinį vidurkį ir nurodykite modą.

  1. Du mokiniai gavo skirtingus testo rezultatus: Matas – 60,70,75,80,9060, 70, 75, 80, 90; Ona – 40,70,75,80,11040, 70, 75, 80, 110. Palyginkite jų vidurkius ir medianas. Kuris matas geriau apibūdina „tipinį" rezultatą kiekvienu atveju?

  2. Mokinių kišenpinigiai per savaitę (€): 5,10,8,7,10,12,50,9,10,85, 10, 8, 7, 10, 12, 50, 9, 10, 8. Raskite vidurkį ir medianą. Paaiškinkite, kodėl jie skiriasi.

  3. Duomenys: 12,15,18,20,22,25,28,30,33,35,38,4012, 15, 18, 20, 22, 25, 28, 30, 33, 35, 38, 40. Raskite Q1Q_1, Q2Q_2 (medianą), Q3Q_3 ir IQRIQR.

  4. Dviejų klasių testų rezultatai: A klasė – vidurkis 7,2; mediana 7,5; B klasė – vidurkis 7,2; mediana 6,8. Kuri klasė turi daugiau mokinių su aukštesniais balais? Paaiškinkite.

  5. Mokinių sporto varžybų šuolių į tolį rezultatai (m): 3,1;  3,4;  3,6;  3,6;  3,8;  4,0;  4,2;  4,5;  4,8;  6,23{,}1;\; 3{,}4;\; 3{,}6;\; 3{,}6;\; 3{,}8;\; 4{,}0;\; 4{,}2;\; 4{,}5;\; 4{,}8;\; 6{,}2. Raskite vidurkį, medianą, modą ir variacijos plotį. Ar yra galima išskirtis? Pagrįskite.

  6. Darbuotojų atlyginimų pasiskirstymas:

Atlyginimas (€)9001000120015003000
Darbuotojų sk.8121051

Apskaičiuokite svertinį vidurkį ir raskite medianą. Kuri charakteristika geriau apibūdina „tipinį" atlyginimą?

  1. Mokinys per semestrą gavo tokius pažymius: 6, 7, 8, 7, 5. Kontrolinių darbų svoris yra 2, o paprastų darbų – 1. Pirmieji trys pažymiai yra kontrolinių, o paskutiniai du – paprastų darbų. Apskaičiuokite svertinį vidurkį.